Tik tada, kai Tu ištrūksi iš užburto savo darbų rato, pamatysi, kaip spindi Tavo žmonos, vyro, vaikų, draugų, artimųjų, mylimosios ar mylimojo akys... Tik tada, kai neskubėdami įkvėpsite gryno pušų aromato prisodrinto oro, kai Jūsų veidą aptaškys raibuliuojantys ežero purslai, o besileidžianti saulė reikš ne vėl nespėtus įveikti užmojus, o malonų nuovargį ir poilsį stebint traškančią ugnį - tik tada bus įmanoma suprasti tikrąją gyvenimo prasmę ir vertybes: bendravimą, harmoniją su savimi ir gamta, atradimo džiaugsmą ir praradimo pamokas...
|
|||